utis

utìs sf. (4) Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DūnŽ žr. utėlė: 1. I, G118, BzF193, LsB238, E Nebė[ra] nė blusų, nė utų̃ bėr Krtn. Tokiais ilgais plaukais ir utų̃ gal prisiveisti Pkl. Metas utys į plaukus Šts. Aną utys apniko J. Ką tu kuši, ar utys tave pjauna J. Gyvis vaikų ir utų̃ JI440. Jau keturiasdešimts metų išgyvenau, nesu utiẽs mačiusi Yl. Reikėjo žaliukams nu utų̃ ginties, kūrėm pirtį Krš. Iš vargo ir utim̃s apteko Vkš. Must ten iš bado anims tos ùtys virto Kl. Ir apkaklė[je] utų̃ turėjėm nemažai Bdr. Numiniūse [drabužiuose] liuob utų̃ būs, dabar jokios utiẽs nebrandu Ub. Visi vaikai nešvari, ùtys šnabžda Rdn. Utys ejo vainikais Lk. Apleisi muni utimìs Žd. Seniau par utìs ramiai gyventi negalėjom Skd. Ką tavi tur ùtys ėsti, ar negali išsikrėsti? (d.) Pln. Utų̃ užėstas, neveizamas vaikiukas – pijokai tėvai Rdn. Utis ar blusa negali gyventi be svetimo kraujo TS1904,1. ^ Turėkias kaip utis kailinių VP47. Kirba it utis galvo[je] S.Dauk. Kirba it utis po šašu LTsV 266. Į prastą žmogų rajone veiza kaip į ùtį, šauka Krš. Pula kaip utis ant niežo Šts. Ka tu matytumi, kaip aš eitu, kaip jei utìs po šašu Kl. Eina kaip utìs į Varšuvą Pln. Aš aną pažįstu kaip ùtį, iš apkaklės ištrauktą Šts. Gera širdis – ir utìs pusiau End. Su kuo pirksi, ka nėr su kuo pirkti, a su utimìs? End. Gausi į kailį, kad utys sproginės! Šts. O aš už rublį par prūdą ùtį išvaryčiu Slnt. Geriau utį į Telšius bevarąs, neko į pryglaudą ejęs Ggr. Ùtį iš kailio neišpurtysi Krg. Tai ne utį užmušti S.Dauk. Prisivalgiau, kad ant pilvu gali ùtį mušti KlvrŽ. Kas nuganysena pievos: utį gal mušti Šts. A rasi pri gyvatės ùtį? Plt. Ans iš po gyvatės ùtį iškrapštytum Všv. Utų̃ jau nebtura – kas par mandrybė! (iron.) Rdn. ║ Po utį aš čia atpjausčiau, atvargau Grg. 2. Kiaulė tura visados utų̃ Dov. Kiaulės aptekusios buvo utimìs bjauriausiai End. 3. To darbo ta yra nauda, jog saulei ir orui atdenga stiebus ir glemža nu didžio daugio gyvio, tai yra, lapų utų ir kitų kirmių ir vabalų, gadinančių apynius S.Dauk.

◊ per žỹdo ùtį truputį: Pamažink par žydo utį Ggr. Betrūksta par žydo utį Šts.

utìs ródyti atvykti: Nedręsa [pokario skundikai] savo utų̃ ródyti, nerodos čia Trš.

utų̃ núoėda (nū́ėda Klm) nuskurdėlis, nususėlis: A ne tokių čia utų̃ nū́ėdų reik Trk. Nėra ko laukt iš tų utų̃ nū́ėdų Škn.

vélnio utìs Šts toks keiksmas. žỹdo utìs bot. triskiautis lakišius (Bidens tripartita): Žỹdo utìs darže patvoriūs auga, reik anuo galvą trinkti, ir plaukai paliekta rudi Yl.